Smagiausia megzti mezginius dukrytei, nes uždega tos nuo laukimo degančios akytės... Pastovus paskatinimas nenumesti mezginio ir klausimai: "Ar jau greit? Ar dar daug liko?"
Taip buvo ir šį kartą. Labai reikėjo sijono, kuris suktųsi. O, kadangi aš mezgu 1000 kartų geriau nei siuvu, teko suktis iš padėties. Nusižiūrėjau šitą http://www.ravelry.com/patterns/library/tutu-3 modelį sijono. Pradėjau megzti. Bet kadangi aš angliškai skaitau gan prastai, o aprašymas TOKS ilgas buvo, tai pamezgus kažkiek leidausi į improvizacijas :) Tutu nesigavo dar ir dėl to, kad patingėjau antrą sluoksnį sijono megzti... Bet rezultatu patenkintos abi su dukryte...
Fotografuota birželio mėnesį, Laisvės alėjoje, Kaune.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą